- plačialaiškis
- plačialaĩškis, -ė adj., smob. (2), plačialáiškis (1) su plačiais laiškais: Lino žiedas, ei tuta, plačialaiškis, ei tuta TDrV59. ║ prk. kuris plataus veido: Jų mergiotė tokia graži, tokia plačialáiškė Užp.
Dictionary of the Lithuanian Language.
